„Take your time“ (liet. skirk sau laiko) – posakis, labai svarbus suprasti daugelį dalykų. Jis reiškia, kad kartais reikia palaukti, išlaikyti pauzę ir nedaryti skubotų išvadų apie aplink vykstančius dalykus. Po tam tikro laiko ateina gilus suvokimas arba, kitaip tariant, žinojimas. Žinojimas, kurį įgyjame praėję savo kelią, patyrę neigiamas ar teigiamas emocijas, įgiję reikiamos patirties.
Šio straipsnio tikslas – apžvelgti vieną iš laipiojimo sporto temų – baimę kristi su apatine sauga. Autoriaus patirtis rodo, kad greiti patarimai ir skubotų sprendimų siūlymas turi mažai prasmės. Pirmą išsiaiškinkime iš kur kyla baimė ir kaip ji mus veikia.
Kaip apskritai veikia baimė?
Egzistuoja du baimės tipai. Racionali baimė – žmogus jutimo organais jaučia realų gresiantį pavojų, tarkime, kai sutinka gyvatę. Iracionali baimė – nerimo jausmas, kai tam nėra priežasties. Racionali baimė reikalinga žmogui apsisaugoti nuo pavojaus, ji priverčia žmogų aktyviai veikti. Iracionali baimė atvirkščiai – paralyžiuoją, sumažina žmogaus gebėjimą galvoti, veikti ir gintis.
Baimė nukristi iš aukščio – racionali. Pabandykime aprašyti jos veikimo mechanizmą. Taigi, kai mes susiduriame su potencialiu pavojumi, smegenų dalis, kurioje apdorojama informacija iš jutimo organų, nukreipia baimės vaizdą į smegenų atminties centrus. Ten informacija identifikuojama ir analizuojama. Jeigu situacija „pripažįstama“ pavojinga, tuoj pat yra aktyvuojama hormonų sistema. Išsiskiria hormonai, kurie padidina pulsą ir kraujospūdį, vyzdžiai išsiplečia, padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Smegenys sužadina „kovok arba bėk“t) reakciją. Trumpas kūno reakcijos į pavojų laikas yra pagrindinis faktorius, kai kalbama apie išgyvenimą.
Koks yra laipiotojo reakcijos į baimę nukristi iš aukščio greitis, kiek laiko trunka iki veiksmų?
Nuo kontrolės praradimo pradžios iki kritimo praėjo vos penkios sekundės. Tai reiškia, kad tai yra labai greitas procesas, kuris tapo automatizuotu po daugelio metų evoliucijos.\
Kokią informaciją laipiotojo smegenys „pripažino“ realiu pavojumi gyvenimui?
„didelis aukštis“ – vizualinis stimulas (15-20 metrų);
„pavargusios rankos“ – lytėjimo pojūtis (rankos nelaiko kybių maksimaliai);
„blogi kybiai kojoms“ – lytėjimo pojūtis (koja gali nuslysti);
„planas nesuveikė“ – kybiai buvo blogesni, negu aš tikėjausi, kas, jeigu tai pasikartos;
„nežinau, kokie kybiai bus toliau“ – neapibrėžtumas – visada potencialiai pavojinga situacija smegenims (paprasčiau daryti tik tai, ką žinau).
Dabar pratęskime pokalbį apie trasą. Po kritimo aš atskirai dirbau su kiekvienu „rakto“ judesiu. Apgalvojau, kaip geriausiai segti atotampą, kur tiksliai reikės dėti kojas, kokia yra rankų ir kojų judesių seka, kaip teisingai kvėpuoti. Aš išmokau viską tam, kad atlikčiau savo lipimą automatiškai, o tai reiškia greičiau lipti, teisingai įsitempti ir atsipalaiduoti, sąmoningai eikvoti jėgas. Kitą dieną aš pralipau šią trasą iš antro bandymo. Pralipau lengvai!
Manau, kad visai logiška užduoti sekantį klausimą. Ar įmanoma visiškai nugalėti baimę ir daugiau niekada nebijoti nukristi? Mano manymu, visiškai nugalėti – ne, bet pastiprinti gebėjimą kontroliuoti baimę – taip!
6 patarimai, kurie padės stiprinti gebėjimą kontroliuoti kritimo iš aukščio baimę laipiojant
- Nežinomą padarykite žinomu. Prieš lipant trasą su apatine sauga, paprašykite, kad jums pakabintų viršutinę saugą. Susipažinkite su trasa, atidirbkite kiekvieną judesį. Atkreipkite ypatingą dėmesį į virvės segimo į atotampas vietas. Tam tiks jau išbandytas būdas – laipiojimas su viršutine sauga ir prie jos prikabinta trumpa (du – trys metrai) virvės atkarpa.
- Pabandykite kristi. Praktikuokite kontroliuojamus kritimus. Įspėkite jus saugantį žmogų, kur bus kritimas. Kai užlipsite iki planuojamos kritimo vietos, nušokite suskaičiavus nuo trijų iki vieno.
- Išmokite taisyklingai kristi. Viena ranka laikykitės už virvės, antra ranka balansuojant ore, nusileiskite į sieną, amortizuokite pėdomis. Praktikuokitės dažniau.
- Laipiojime koncentruokitės į atskirus judesius, pavyzdžiui, kaip pasiimti sekantį kybį, kur padėti koją, o ne į kritimą, kaip ilgai ir baisu bus kristi. Tam padeda kiekvieno judesio atidirbimas laipiojimo trasoje, automatiškas veiksmų atlikimas. Taip jūs žinosite, kur yra sudėtingi ruožai, kur reikia didžiausios koncentracijos.
- Treniruokitės ir darykite save stipresniu! Paprastas, bet efektyvus būdas.
- Praktikuokite kvėpavimo praktikas prieš laipiojimą. Koncentruokitės į savo kvėpavimą, į tai kaip įkvepiate ir iškvepiate. Taip jūs nuraminsite savo smegenis, nerimo jausmo ir blogų minčių bus mažiau.
Autorius: M.K.
