LAIPIOJIMO MOTYVACIJA: ROMAIN DESGRANGES AISTRA

Laipiotojai būna skirtingi. Yra smulkių laipiotojų lengvai judančių neigiamais paviršiais, yra ir turinčių plieninius pirštus, yra nepaprastai ištvermingų arba turinčių tonas sprogstamosios jėgos. Ir, be abejo, visi jie yra be galo aistringi. Kai kurie iš jų, turi tiek aistros laipiojimui, laipiojimo kelionėms ir laipiojimo treniruotėms, kad ši meilė kompensuoja visus kitus dalykus kurių jiems trūksta. Vienas tokių žmonių yra Romain Desgranges kurio aistra pakėlė jį iki naujų aukštumų praeitais metais.

Romain Desgranges (tarimas: ro-man de-granž) nėra tipiškas laipiotojas. Kaip jis pats sako apie save, jis neturi jokių „super-galių“, jis tiesiog kaip dauguma mūsų. Napaisant to, jis lipa 9a, lengvai ir greitai kartoja boulderingus 8b ir 2013 metais tapo Europos čempionu sudėtingumo rungtyje. Todėl mes pagalvojome, kad pokalbis su Romainu galėtų būti ne tik įdomus, bet ir naudingas kitiems laipiotojams. Pasirodė, kad „Momo“ ne tik aistringas ir darbštus laipiotojas, bet ir entuziastingas video montuotojas ir keliaujas besidomintis mažiau populiariomis vietomis.

Labas Romain! Per praeitus metus matėme kelis labai jaunus sportininkus tokius kaip Johanna Ernst, David Lama ir Adam Ondra, kurie pasiekė puikių rezultatų varžybų cikle. Šiuo metu yra įprasta manyti, kad laipiojimas yra itin jaunų ir talentingų atletų sportas. Kita vertus, tu pasiekei savo geriausių rezultatų būdamas 27-28: trečias Pasaulio Žaidimuose (World Gamers), penktas sudėtingumo Pasaulio taurės (Lead World Cup) bendroje įskaitoje 2011 ir 2012 bei keli bronzos medaliai atskiruose renginiuose. Atrodo, kad ir vyresni sportininkai gali tobulėti ir rodyti geresnius rezultatus. Kaip tu galvoji?

Aš galvoju, kad mūsų sporte nėra realių taisyklių ir viskas yra įmanoma! Galvoju, kad tai yra motyvacijos klausimas. Aš pradėjau laipioti pakankamai vėlai, pirmą kartą pabandžiau lipti 14 metų. Todėl būti aukštumoje 15-16 metų nebuvo įmanoma. Aš esu labai motyvuotas, tikiu savimi, ir myliu tai ką darau: man patinka treniruotis, įsijausti ir atiduoti visą save. Lėtai aš einu savo keliu, aš progresuoju ir einu toliau. Aš atsikeliu kiekvieną rytą su noru lipti ir treniruotis, negalvojant apie amžių kuris įrašytas mano ID kortelėje.

Tu pasiekei savo tarptautinės pergalės šiais metais (2013) 30 metų, Europos taurėje (European Cup) ir Europos čempionate (European Championship) abu sudėtingumo rungtyje. Ką reiškia šitie du rezultatai tavo karjeroje? Ar tu suvoki juos kaip naują atskaitos tašką?

Tai ne naujas taškas tai tęsinys, etapas kuri aš užbaigiau. Giliai viduje, aš žinojau, kad aš galiu tai padaryti, atsidurti ten. Dabar aš turiu padaryti tai dar kartą, judant nuo teiginio „aš galiu padaryti tai“ į „aš turiu tai pakartoti“.

Romain’s precise movements in action at the 2012 World Championship, where he placed fifth. In the same year, he won bronze at two World Cup events and also placed fifth for the season © outdoorsportsteam.com

Bet iš tikrųjų tu jau „pakartojai tai“: tu laimėjai vienas varžybas, o paskui ir kitas. Kaip jauteisi pirmą kartą, Jekaterinburge, pakankamai anksti varžybų sezonui (gegužės vidurys)?

Europos taurėje Rusijoje aš labai apsidžiaugiau pergale, bet asmeniškai jaučiau, kad tai yra labiau paruošiamosios varžybos. Tai buvo mano treniruočių proceso patikrinimas ir pasiruošimas pagrindiniam tikslui: Europos čempionatui.Su mano treneriu Fabrice Judenne ur nacionalinės rinktinės trenere Corentin Le Goff mes vertinome Europos taurę ir Prancūzijos čempionatą kaip treniruotės tarpinius siekimus. Rusijoje pirma kartą klausiausi savo Marseillaise ir buvau labia patenkintas tuom, aš taip pat žinojau, kad ten nebuvo kelių gerai žinomų vardų tokių kaip Ramon, Jakob ir kiti.Europos čempionatas buvo visai kas kitą; kita liga, svajonė, tikslas numeris vienas sezone.

Papasakok daugiau apie savo pergalę prieš stiprius varžovus stebint tūkstančiams žmonių Chamonix…

Po pergalių Europos taurėje ir Prancūzijos čempionate grįžau į treniruotes atidirbinėti visas smulkmenas kurių reikėjo pasirodymui Chamonix. Renginio mastas buvo visai kitas, tai buvo didžiausias metų renginys. Tai buvo namai, 20 000 žmonių prieš laipiojimo sieną, visi stipriausi Europos laipiotojai. Kai mintimis sugrįžtų į šias varžybas, suprantu, kad neatsimenu nieko nei iš kvalifikacijos, nei iš pusfinalio, nei iš finalo. Aš gerai atsimenu, kai paskutinis finalo dalyvis Ramon siekė vietos iš kurios aš nukritau, buvau transe. Staiga Ramonas nukrito ir mano treneris pašoko ir apkabino mane, o tada prie mūsų prisijungė ir Prancūzijos rinktinės trenerė. Visą sezoną aš buvau susikaupęs ir dalyvavau varžybose, tačiau pasibaigus sezonui aš supratau, kad esu Europos čempionas. Sunku patikėti tuo aš, Romain Desgranges, sugebėjau laimėti tose varžybose.

Ką gali pasakyti apie savo treniruotes? Tai pakankamai tipinė programa panaši į tavo komandos draugų programą arba ji personalizuota?

Kalbant apie patį laipiojimą viskas labai paprasta: aš tiesiog laipioju kiekvieną dieną po du kartus. Kai aš negaliu lipti 6a aš ilsiuosi dieną, po to tęsiu treniruotes. Visa kita labai tiksliai apskaičiuota su mano treneriu ir rinktinės treneriu taip, kad treniruotės keltų mano lygį ir pasiruošimą varžyboms. Tai apima viską boulderingą, ištvermę, kampusą ir t.t.

Pasaulio taurėje 2012 Kranj mieste, komentavo Sean McColl, kuris pasakė kas esi „laipiojimo mechanikas“, todėl kad turi kažkokių inžinierinių žinių apie visus laipiojimo aspektus. Gal gali pasakyti ką nors apie šį komplimentą?

Aš negalvoju, kad esu talentingas laipiotojas. Aš neturiu „super-galių“ kurias tikriausiai turi Adam arba Sean. Aš turiu atidirbinėti kai kuriuos dalykus pakartotinai kelis kartus tam, kad galėčiau daryti tai kas kitiems gaunasi natūraliai. Mano talentas gali būti tai, kad aš galiu treniruotis atkakliai ir sistemingai tam, kad kompensuočiau kitų gebėjimų neturėjimą. Technikos tobulinimas tai kartojimo klausimas kuri turi išspręsti. Dėl to, aš galiu būti mechaniniu robotu arba inžinieriniu analitiku tam, kad atrodytų jog aš turiu natūralų instinktą laipiojimui :)

Tu patvirtinai tai, kad turi mažai jėgos tradicine suvokimo prasme. Kaip tai nusprendei?

Tai tiesa, jei „nuimtumėm kojas nuo lipimo“, jaunuolis savo pirmais sportinių treniruočių metais būtų stipresnis nei aš.  Mano bicepsas, kaip senos močiutės. Be abejo aš stengiuosi dirbti ties to. Visada sau sakau, kad gal aš galėsiu prisitraukti labiau rankomis, bet aš taip pat turiu stipriau stumtis kojomis.

Kokius patarimus gali duoti vidutinio lygio laipiotojams patobulinti technikai?

Turite žinoti, kad visada galite išlavinti techniką, net labiau už fizines savybes. Naudoju jėgą kaip paskutinį rezervą tada, kai neina padaryti kitaip technikos pagalba. Dažnai girdžiu žmones sakant, kad man reikia labiau išvystyti ABS amortizuoti kūno svyravimus.  Tada atsakau, kad jie turi atidžiau kontroliuoti savo pėdų padėti tam, kad išvengtų svyravimų.

Prancūzija tai šalis turinti didžiūles ir labia diversifikuotas laipiojimo tradicijas. Kokie tavo santykiai su varžybų legendomis tokiais kaip François (Legrand, Petit, Lombard), Alexandre Chabot, Liv Sansoz ir Isabelle Patissier? Žinau, kad saugojai kelis iš jų, kai buvai paauglys…

Jie yra tie žmonės, kurie davė man siekimą tapti laipiotojų, nepaisant to, kad ilgainiui aš nebeturėjau kontakto su jais. Mes susitikdavome su François Petit ir François Legrand kartais, tačiau nekalbėdavom apie treniruotes ir laipiojimą.

 

Straipsnio originalas ir tęsinys anglų kalba: http://www.restjug.com/2013/12/la-passion-de-romain-desgranges/#more-609

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

X